„Perskaityk mano akimis“ – kai skaitymas tampa iššūkiu

Ar kada susimąstėte, kaip jaučiasi žmogus, kuriam įprastas teksto skaitymas reikalauja ypatingų pastangų, susikaupimo ir kantrybės? Kaip pasikeistų mūsų savijauta, jei raidės tekste nuolat keistų vietas, judėtų, o perskaityti ir suprasti net trumpą sakinį taptų tikru iššūkiu?

Spalio mėnesį Jonavos Justino Vareikio progimnazijos 6–8 klasių mokinius ir Mokinių tarybos atstovus logopedė Edita Ruckienė pakvietė į savo kabinetą dalyvauti patyriminėje veikloje „Perskaityk mano akimis“, skirtoje disleksijos pažinimui ir geresniam skaitymo sunkumų supratimui. Veiklos metu mokiniai išbandė du interaktyvius disleksijos simuliatorius, leidžiančius neįprastomis sąlygomis patirti skaitymo iššūkius.

Naudodamiesi pirmuoju simuliatoriumi „Read with Dyslexia“, mokiniai turėjo perskaityti pateiktus tekstus ir atsakyti į klausimus. Užduotis apsunkino besikeičiantis raidžių vaizdavimas, o ribotas laikas skatino susikaupti ir kuo greičiau suprasti perskaitytą informaciją. Net ir iš pirmo žvilgsnio nesudėtingos užduotys tokiomis sąlygomis galėjo pareikalauti daugiau pastangų.

Antrasis simuliatorius „Dyslexia Reading Simulator“ leido stebėti, kaip keičiasi teksto suvokimas, kai raidės ima judėti, keistis vietomis ir trikdyti įprastą skaitymo procesą. Mokiniai galėjo įsitikinti, kad net pažįstamo teksto skaitymas gali tapti sudėtingas, kai sunku išlaikyti dėmesį ir nuosekliai sekti žodžius.

Taip pat mokiniai galėjo išbandyti priemones, palengvinančias skaitymo procesą – skaitymo liniuotes, didinamuosius lakštus, spalvotus lapų filtrus. Didžiausią įspūdį paliko išmanusis skaitytuvas, kuris įgarsina tekstą.

Labai svarbi veiklos dalis - refleksija, kurios metu kviečiama pamąstyti: ar buvo momentas, kai norėjosi pasiduoti? kokį jausmą patyrei, kai nepavyko perskaityti taip greitai, kaip norėjai? kaip jaustumeisi, jei taip skaityti reikėtų kiekvieną dieną? ir kt. Štai keletas mokinių minčių iš karto po disleksijos simuliacijos: „sunkiausia buvo perskaičius tekstą atsakyti į klausimus“, „skaityti buvo įdomu, bet labai blaškė besikeičiančios raidės“, „buvo momentas, kai norėjau pasiduoti, nes buvo labai sunku suprasti“, „keistas jausmas, kai negali perskaityti taip greitai, kaip nori“, „kai žinojau, kad laikas eina, stengiausi skaityti greičiau, bet dariau daugiau klaidų“, „galima gerai suprasti dalyką, bet sunkiai perskaityti“, „skaičiau tikrai ne tokiu pačiu tempu, kaip visada, nes buvo sunku suprasti žodžius ir judėjo raidės“, „negaliu greitai perskaityti ir nesuprantu skiriasi – žmonės negali greitai perskaityti dėl „judančių raidžių“, „buvo sunku, kai žodžiai keitėsi iš vienos eilutės į kitą“, „jeigu turėčiau disleksiją, man nebūtų svarbi kitų žmonių reakcija, aš bandyčiau suprasti, man būtų svarbi užduotis“, „jeigu taip skaityti reikėtų kiekvieną dieną, manau, kad skaityčiau mažiau ir ieškočiau priemonių, kad būtų skaityti lengviau“.

Šios veiklos tikslas buvo ne patikrinti mokinių skaitymo gebėjimus, o paskatinti juos pažvelgti į skaitymą iš kitos perspektyvos. Simuliatoriai neatkuria tikrosios visų disleksiją turinčių žmonių patirties. Disleksija pirmiausia susijusi su kalbos apdorojimo, žodžių atpažinimo ir skaitymo procesų ypatumais, o ne vien su vizualiai judančiomis ar besikeičiančiomis raidėmis. Tačiau tokios užduotys padeda geriau suprasti, kiek pastangų gali pareikalauti skaitymas, kai įprasti jo procesai tampa sudėtingesni. „Perskaityk mano akimis“ – tai ne tik skaitymo išbandymas, bet ir pamoka apie empatiją, kantrybę bei supratimą.