IN MEMORIAM

Erika Petrošienė

1969-04-07 – 2026-10-11

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga.
Brangiausi žmonės išeina ir palieka,
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa
Ir atminty gyvi išlieka.

Žmogus – tik žemės svečias
Ir turi jis sugrįžt namo.
Bet kaip sunku išleisti jį į kelią,
Kuriuo negrįžta niekas atgalios...

Netikėtai mirtis nutraukė jaunos, kūrybingos, talentingos mokytojos gyvybės siūlą. Visada pasitempusi, kupina gyvybės ir kūrybinių idėjų mokytoja Erika savo pavyzdžiu, tolerancija, atsidavimu darbui, mokiniams ir kolegoms buvo ir išliks tvirtų vertybių bei įkvėpimo pavyzdys. Ji pažinojo savo mokinius nuo mažiausių darželinukų iki pačių vyriausių ir visada rasdavo kelią į jų širdis. Savo darbą nuoširdžiai mylėjo ir vertino.

Dirbdama muzikos mokytoja, ji buvo daugelio renginių, švenčių ir įvairių projektų sumanytoja bei įgyvendintoja. Su meile ir atsidavimu vedė savo mokinius į muzikos pasaulį, ugdė jų kūrybiškumą ir meilę muzikai.

Pasirinkusi pradinių klasių mokytojos kelią, Erika taip pat visa širdimi atsidavė šiam darbui, dalydamasi savo žiniomis, šiluma ir rūpesčiu.

Mokytojų bendruomenė gedi ir nuoširdžiai užjaučia mylimą dukrą Akvilę, seserį Ingridą ir visus artimuosius.

Užgęso dar viena žvaigždė... Tačiau prisiminimai ir Tavo akių šviesa amžinai liks mūsų širdyse, o vėjyje dar ilgai skambės Tavo sudainuotos melodijos...

Liūdi Jonavos Panerio pradinės mokyklos ir Justino Vareikio progimnazijos bendruomenės