Antreprenerystės gebėjimų ugdymas – nuo idėjos iki realaus sprendimo

Rugpjūčio 26 d. Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje bendradarbiaujant su Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnybos Mokytojų švietimo skyriumi vyko seminaras „Antreprenerystės gebėjimų ugdymas integruojant į skirtingus mokomuosius dalykus“, skirtas progimnazijos ir jos skyrių mokytojams. Seminare dalyvavo daugiau kaip 60 pedagogų, kurie gilinosi į antreprenerystės gebėjimų ugdymo galimybes, jų integravimą į skirtingų dalykų pamokas ir praktinį taikymą ugdymo procese.

Seminare savo patirtimi dalijosi Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja metodininkė Rūta Strumilienė, pristačiusi pranešimą „Antreprenerystės gebėjimų ugdymas integruojant į skirtingus mokomuosius dalykus“. Ji pasidalijo gimnazijos gerąja patirtimi, pristatė įgyvendintas verslumo ugdymo praktikas ir konkrečius pavyzdžius, kaip mokinių iniciatyvumas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas gali būti ugdomi įvairių dalykų pamokose.

Progimnazijos skaitmeninio verslumo ekspertai Laurynas Gailius ir Gražina Arcerienė pristatė pranešimą „Nuo idėjos iki sprendimo: kodėl aštuntokams verta kurti verslumo projektus?“. Mokytojai buvo supažindinti su nuo šių mokslo metų progimnazijoje pradedama nauja veikla – aštuntų klasių mokiniai rengs verslumo projektus. Įgyvendindami šiuos projektus mokiniai mokysis pastebėti ir įvardyti realias problemas, jas analizuoti, ieškoti galimų sprendimų, kurti produkto ar paslaugos idėją bei ją pristatyti. Projektų temos ir sprendimai galės būti įvairūs – nuo fizinių produktų iki skaitmeninių sprendimų, programėlių ar interneto svetainių. Siekiama, kad jau aštuntoje klasėje mokiniai ne tik geriau suprastų pagrindinius ekonomikos ir verslumo principus, bet ir ugdytų gebėjimą bendradarbiauti, planuoti veiklą, pasiskirstyti atsakomybėmis, priimti sprendimus bei argumentuotai pristatyti savo idėjas. Pranešimo metu taip pat aptarti pagrindiniai verslumo projekto etapai – nuo problemos išgryninimo ir idėjos generavimo iki prototipo kūrimo, grįžtamojo ryšio gavimo, sprendimo tobulinimo ir galutinio rezultato pristatymo. Akcentuota, kad įgyvendinant tokio pobūdžio projektus keičiasi ir mokytojo vaidmuo. Jis tampa ne tiek informacijos perteikėju, kiek mentoriumi, padedančiu mokiniams kelti tinkamus klausimus, nukreipiančiu, konsultuojančiu ir skatinančiu juos pačius ieškoti atsakymų bei sprendimų.

Svarbi seminaro dalis buvo praktinės veiklos. Pirmosios užduoties metu mokytojai dirbo grupėse ir per trumpą laiką turėjo kūrybiškai išspręsti pateiktą problemą. Ši veikla leido praktiškai patirti, kiek daug sprendžiant užduotį lemia bendradarbiavimas, gebėjimas greitai susitarti, išgirsti kitų idėjas ir kartu priimti sprendimą.

Antrojoje praktinėje veikloje pedagogai buvo pakviesti „pasimatuoti aštuntoko klumpes“. Dirbdami grupėse jie turėjo išgryninti konkrečią problemą ir pažvelgti į ją per verslumo prizmę: išsiaiškinti, kam ši problema aktuali, kokį sprendimą būtų galima pasiūlyti, kuo jis būtų naudingas ir kaip idėją būtų galima paversti realiu produktu ar paslauga. Taip mokytojai patys išbandė dalį proceso, kurį nuo šių mokslo metų patirs ir aštuntų klasių mokiniai.

Seminaras tapo ne tik galimybe pasidalyti gerąja patirtimi, bet ir bendru startu naujai progimnazijos ugdymo krypčiai. Siekiama, kad verslumo projektai nebūtų tik atskira veikla, o taptų tarpdalykinio mokymosi dalimi, prie kurios savo kompetencijomis galėtų prisidėti skirtingų dalykų mokytojai. Tikimasi, kad ši veikla skatins mokinių iniciatyvumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais bei padės ugdyti įgūdžius, svarbius tiek mokantis, tiek kuriant savo ateitį.