Nuo idėjos iki pokyčio: „Erasmus+“ projekto savaitė Hanoveryje

2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d. dešimt Jonavos Justino Vareikio progimnazijos aštuntokų, direktorė Olga Mediekšė ir mokytojos Rasa Ambrulevičienė, Ilona Nomeikė ir Jurgita Skamaročienė dalyvavo programos „Erasmus+“ projekto „Nuo idėjos iki pokyčio“ mobilumo veiklose Hanoveryje, Vokietijoje. Projekto partnerė – Kurt-Schwitters-Gymnasium Misburg – mūsų bendruomenei atvėrė ne tik savo mokyklos duris, bet ir suteikė galimybių mokytis įvairiose miesto bei regiono erdvėse.

Visos savaitės veiklos buvo kryptingai siejamos su pagrindinėmis projekto temomis – tvarumu, pilietiškumu, skaitmeninių kompetencijų plėtojimu, tarpkultūriniu bendravimu ir mokymusi bendradarbiaujant. Mokiniai mokėsi kartu su Vokietijos bendraamžiais, o mokytojos dalyvavo darbo stebėjimo veiklose, analizavo kolegų patirtį ir ieškojo idėjų, kurias būtų galima pritaikyti mūsų progimnazijoje.

Mobilumo pradžioje mūsų mokiniai pristatė savo progimnaziją ir Jonavą Kurt-Schwitters-Gymnasium bendruomenei. Tai buvo ne tik informacijos perteikimas, bet ir galimybė tapti savo mokyklos ir miesto ambasadoriais.

Mokymasis kartu – tarptautinėse grupėse

Viena svarbiausių projekto patirčių mokiniams buvo darbas mišriose Lietuvos ir Vokietijos mokinių grupėse. Atlikdami užduotis, jie gilinosi į tvarumo ir pilietiškumo temas, kėlė problemas, ieškojo galimų sprendimų, mokėsi išklausyti vieni kitus ir kartu priimti sprendimus. Mokiniai dirbo teminėse grupėse, nagrinėjusiose energijos naudojimą, atliekų tvarkymą, vandens vartojimą, žaliąsias erdves ir judumą. Jie stebėjo mokyklos aplinką, rinko duomenis, analizavo esamą situaciją ir siūlė, ką būtų galima keisti, kad mokyklos kasdienybė taptų tvaresnė. Svarbu, kad mokiniai neapsiribojo aplinkos stebėjimu – jie iš karto ieškojo idėjų, kurias būtų galima pritaikyti ir savo mokykloje. „Supratome, kad mūsų mokykloje galėtų būti daugiau vietų dviračiams, kaip Vokietijos mokykloje“, – pastebėjo Elizaveta ir Hubertas, dirbę judumo grupėje.

Viešnagės metu mokiniai dalyvavo ir ugdymo veiklose. Viena jų – klasių matematikos olimpiada. Ji sudomino ne vieną mūsų mokinį. Emilė, Lukrecija, Augustė ir Hubertas teigė, kad tokį komandinį loginių ir matematinių uždavinių sprendimą norėtų išbandyti ir mūsų progimnazijoje: organizuoti olimpiadą, kurioje kiekviena klasė būtų viena komanda.

Dalyvaudami pamokose, mokiniai pastebėjo ir kitokių ugdymo sprendimų. Jų dėmesį patraukė skaitmeninių priemonių naudojimas kasdieniame mokymosi procese. „Mokiniai nuo 7 klasės pamokose naudoja planšetes. Manau, tai būtų galima pritaikyti ir mūsų mokykloje – reikėtų nešiotis mažiau vadovėlių, o mokymasis taptų tvaresnis“ (Rūta ir Justė).

Augustę sudomino ir dailės pamoka, kurioje mokiniai iš laikraščių kūrė drabužių modelius ir juos pristatė klasei. Mokinė norėtų panašią kūrybinę veiklą išbandyti ir savo mokykloje.

Ypatingą reikšmę turėjo tai, kad Lietuvos mokiniai gyveno Vokietijos mokinių šeimose. Tarpkultūrinis mokymasis todėl nesibaigdavo pasibaigus oficialiai programai. Kasdienis bendravimas, šeimų gyvenimo pažinimas, bendros vakarienės ir laisvalaikis leido geriau suprasti kitos šalies kultūrą, tradicijas ir kasdienybę. Tokia patirtis ugdė savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, komunikavimo užsienio kalbomis gebėjimus ir atvirumą kitai kultūrai. Justė ir Rūta savo refleksijose minėjo, kad bendri žaidimai su Vokietijos mokiniais padėjo geriau susipažinti ir užmegzti artimesnį ryšį.

Tvarumas ir gamtos pažinimas – per patyrimą

Svarbi projekto savaitės dalis vyko ne mokyklos klasėse, bet kitose mokymosi aplinkose. Hanoverio „Erlebnis-Zoo“ zoologijos sode mokiniai dirbo grupėse ir dalyvavo užduotimis grįstame komandiniame žaidime. Tyrinėdami teritoriją jie ieškojo informacijos apie gyvūnus, augalus ir jų buveines, tarėsi ir kartu ieškojo atsakymų.

Mokytojoms ši veikla buvo vertinga ir profesiniu požiūriu – buvo galima stebėti, kaip bendradarbiavimu ir užduotimis grįstas mokymasis organizuojamas už mokyklos ribų. Tokioje veikloje mokiniai tampa aktyviais tyrinėtojais: orientuojasi aplinkoje, dalijasi vaidmenimis, ieško informacijos ir kartu sprendžia problemas. Taip biologinės įvairovės ir aplinkosaugos klausimai tampa ne teorine tema, o asmenine patirtimi.

Kai gamta susitinka su skaitmeninėmis technologijomis

Viena įdomiausių projekto veiklų vyko Žemutinės Saksonijos krašto sodininkystės parodoje (Landesgartenschau). Čia mokiniai dalyvavo medijų pedagogo vedamose dirbtuvėse „Gamtos triukai – istorijos iš gamtos“ („Naturtrick – Geschichten aus dem Grünen“). Dirbtuvių metu gamtos pažinimas buvo susietas su kūrybiškumu ir šiuolaikinėmis skaitmeninėmis medijomis. Mokiniai tyrinėjo biologinę įvairovę, gamtoje pastebimas spalvas ir formas, o savo atradimus pavertė kūrybiniais pasakojimais.

Naudodami įvairias stop-motion technikas – dėliojamąją plokštuminę animaciją („Legetrick“) ir animaciją su žmonėmis („pixilation“) – mokiniai kūrė filmukus, kuriuose gamtinės medžiagos, žmonės ir parko erdvės tapo skaitmeninio pasakojimo dalimi. Tai buvo puikus pavyzdys, kaip vienoje veikloje galima integruoti tvarumo ugdymą, gamtos pažinimą, kūrybiškumą, medijų raštingumą ir skaitmenines kompetencijas. Rūta ir Lukrecija savo refleksijose pabrėžė, jog ši veikla ugdė kūrybiškumą, kantrybę ir norėtų, kad tokie užsiėmimai būtų įtraukti į dailės ar technologijų pamokas mūsų mokykloje.

Pilietiškumo pamoka Brėmene

Kita projekto kryptis – pilietiškumas – ypač ryškiai atsiskleidė išvykos į Brėmeną metu. Spalio 3-iąją mokiniai ir mokytojai dalyvavo Vokietijos vienybės dienai skirtoje piliečių šventėje („Bürgerfest“). Viešojoje miesto erdvėje buvo galima stebėti, kaip pristatoma šalies istorija, federacinės žemės, bendruomeninės iniciatyvos ir įvairios pilietinio dalyvavimo formos.

Mokiniams ši veikla tapo galimybe pilietiškumą pažinti ne tik teoriškai. Jie kalbino šventės dalyvius, klausė, ką jiems reiškia Vokietijos vienybės diena, o vėliau ieškojo sąsajų su Lietuvos pilietinėmis tradicijomis. Hubertas pasiūlė panašią progimnazijos bendruomenės narių  apklausą surengti ir mūsų mokykloje, kalbantis apie Sausio 13-ąją ar Kovo 11-ąją.

Darbo stebėjimas – profesinis mokymasis kitoje mokykloje

Kol mokiniai dalyvavo bendrose veiklose, progimnazijos direktorė ir mokytojos vykdė darbo stebėjimo programą Kurt-Schwitters-Gymnasium.

Buvo stebimos informatikos, vokiečių ir anglų kalbų, geografijos, matematikos, chemijos, dailės, fizinio ugdymo, politikos ir ekonomikos pamokos, susipažinta su įtraukiojo ugdymo organizavimu bei karjeros ugdymo veiklomis. Dėmesys buvo skiriamas ne vien mokomųjų dalykų turiniui, bet ir mokinių savarankiškumo ugdymui, aktyviems mokymo metodams, klasės valdymui, bendradarbiavimui, užduočių diferencijavimui bei mokinių atsakomybei už savo mokymąsi.

Pamokų stebėjimas, pokalbiai su mokytojais ir susitikimai su administracija leido palyginti Lietuvos ir Vokietijos ugdymo praktikas, pasidalyti patirtimi ir parsivežti naujų idėjų.

Vadovų susitikimas – žingsnis į ilgalaikę partnerystę

Ypatingą reikšmę mobilumui suteikė ir Jonavos Justino Vareikio progimnazijos direktorės dalyvavimas. Jos darbo stebėjimo tikslai buvo susiję su ugdymo proceso pažinimu, mokyklos vadyba, tarptautiškumo stiprinimu ir tarptautinių partnerysčių plėtra. Susitikimuose su Kurt-Schwitters-Gymnasium vadovybe buvo aptarti projekto savaitės rezultatai ir tolesnio bendradarbiavimo galimybės. Vienas svarbiausių mobilumo rezultatų – direktorės Olgos Mediekšės ir Kurt-Schwitters-Gymnasium direktoriaus Bernd Kühling susitarimas plėtoti ilgalaikį abiejų mokyklų bendradarbiavimą. Jį planuojama įtvirtinti oficialia bendradarbiavimo sutartimi, kurią ketinama pasirašyti Jonavoje 2027 m. kovą.

Nuo patirties – prie pokyčio

Grįžome iš Hanoverio ne tik su gerais įspūdžiais, bet ir su naujomis patirtimis bei idėjomis. Mokiniai stiprino bendradarbiavimo, komunikavimo užsienio kalbomis ir savarankiškumo gebėjimus, gilino supratimą apie tvarumą ir pilietiškumą. Mokytojos susipažino su Vokietijos kolegų ugdymo praktika, o mokyklų vadovų susitarimas padėjo pagrindą ilgalaikei partnerystei.

Hanoveryje pradėtos veiklos tęsis 2027 m. kovą Jonavoje, kai sulauksime Kurt-Schwitters-Gymnasium mokytojų ir 10 mokinių. Abiejų mokyklų mokiniai toliau gilinsis į tvarumo ir pilietiškumo temas, o partneriai iš Vokietijos kartu su mūsų bendruomene dalyvaus ir Kovo 11-osios veiklose.

Būtent tai ir atspindi projekto „Nuo idėjos iki pokyčio“ esmę – patirti, išbandyti, reflektuoti ir geriausias idėjas paversti pokyčiais savo mokykloje.

Projektas „Nuo idėjos iki pokyčio“, Nr. 2026-1-LT01-KA122-SCH-000428675, įgyvendinamas pagal programą „Erasmus+“.